PALIATYVIOJI PAGALBA

Paliatyvioji pagalba – medicinos mokslo ir praktikos šaka, besirūpinanti pacientais, sergančiais aktyvia progresuojančia, toli pažengusia liga, kai prognozė ribota ir gydymo tikslas – gyvenimo kokybė. Paliatyvioji pagalba reiškia tokią pagalbą, kuri apima visą asmenį – kūną, protą, dvasią – širdį ir sielą. Ji žiūri į mirimo procesą, kaip į natūralų ir asmeninį. Jos tikslas teikti geriausią gyvenimo kokybę, kokią galima tuo laiku. Paliatyvioji pagalba integruoja psichologinius, socialinius, dvasinius ir religinius pacientų priežiūros aspektus.

Žodis paliatyvus kilęs iš lotynų kalbos žodžio pallium, kuris reiškia kaukę, apvalkalą arba apdangalą, apsiaustą. Etimologiškai paliatyvioji pagalba iš esmės yra nepagydomos ligos padarinių slėpimas ar apsiautimas apsiaustu tų, kurie yra palikti šaltyje, nes gydomoji medicina jiems padėti nebegali. Oksfordo anglų kalbos žodynas šį terminą apibūdina taip – padėti, išvaduoti, netaikant gydymo. Tai yra aktyvios priežiūros teikimas asmeniui, kuriam įprasta medicinos pagalba jau nepajėgia padėti.

Liga ir mirtis visada bus neišvengiama ir sudėtinė žmogaus patirties dalis. Atsižvelgiant į tai daugelyje pasaulio valstybių paliatyvioji pagalba yra integruota į nacionalinę sveikatos sistemą, siekiant užtikrinti kuo geresnės kokybės paslaugas sunkiai sergantiems, mirštantiems pacientams, bei šalia esantiems šeimos nariams. Lietuva viena tų valstybių, kurioje mažai išplėtotos paslaugos mirštantiems pacientams. Galbūt todėl, kad nacionalinė sveikatos apsaugos sistema vis dar orientuota pagal senąją tradicinę medicinos aksiomą, jog sveikata yra ligų nebuvimas, o rūpinimasis ja suprantamas kaip ligų šalinimas. PSO teigia, kad sveikata – tai fizinė, dvasinė ir socialinė gerovė, o ne tik ligų nebuvimas. Kadangi mūsų valstybėje visa sveikatos apsaugos sistema ir paslaugos nukreiptos tik į gydymą, užribyje lieka sunkiai sergančio žmogaus gerbūvis iki mirties akimirkos.

Remiantis holistiniu požiūriu paliatyivoji pagalba apima: medicinines, slaugos, psichologines, socialines, kultūrines ir dvasines paslaugas. Todėl suburiama daugiadisciplininė komanda, kuri galėtų patenkinti visus paciento poreikius.

Šią daugiadisciplininę komandą sudaro:

  •  pacientas, šeima;
  •  gydytojas;
  • slaugytoja;
  •  socialinis darbuotojas;
  • dvasininkas;
  • psichoterapeutas;
  • kineziterapijos specialistas;
  • savanoriai, jų koordinatorius.

Įprastai komanda sudaroma pagal paciento poreikius, kiti komandos nariai įjungiami pagal klinikinę patirtį ir paciento norus. Į komandą gali būti įtraukti: muzikos terapeutas, psichologas, fizioterapeutas, ergoterapeutas, užimtumo terapeutas, dietologas, psichiatras, logopedas ir kt. Visi specialistai turi būti kvalifikuoti ir turėti licencijas. Net savanoriai turi baigti paliatyviosios pagalbos kursus. Komandai vadovauja administratorius, savanoriams – savanorių koordinatorius. Komanda vykdo planingus, pastovius susirinkimus, kuriuose aptaria problemas, numato jų sprendimų būdus bei veiksmų planus.